Apie trumpas ir ilgas melo kojas

Turbūt patikėsite manimi ir be statistikos, meluojame visi, kasdien ir gausiai. Namuose meluojame vaikams, sutuoktiniui, darbe kolegoms ir viršininkams. Per televizorių stebime reklamos ir politikų melą, na gerai, ne melą, bet dalinę tiesą, tokią truputį netiesią. Visgi, nenorime auginti melagių vaikų, kažkaip negražu tai ir viskas, todėl šis straipsnis skuba  pagalbon susirūpinusiems tėveliams, bandydamas atsakyti į klausimus kaip vaiko melą atpažinti ir neleisti jam per ilgų kojų užsiauginti.

Kaip auga melo kojos

Pirmiausia sutarkime, kas gi yra tikras melas. Apibendrinat įvairias psichologines, religines ir filosofines teorijas, tai žmogaus sąmoningas, tyčinis veiksmas, kuomet tiesa nuslepiama, iškraipoma ar net teigiama priešingai tuo siekiant kažkam naudos. Tikrą melą nuo jo pusbrolių- nutylėjimo, balto melo skiria tikslas, dėl kurio meluojama. Melą tyrinėjęs psichologijos mokslų daktaras Robertas Feldmanas teigia jog žmonės meluoja, kad apgintų savo Ego t.y. išsaugotų savivertę bei išvengtų konflikto. Tėvams dažnai prireikia spręsti ar jų vaikas jau meluoja sąmoningai ir kaip į tai teisingai sureaguoti?

Trumpai apžvelkime melo vaikystę, turėdami galvoje jog jis auga kartu su mūsų vaikais. Pirmuosius tiesos iškraipymus tėveliai pastebi apie 2-3 metus, kartu su vaiko kalbos vystymusi. Vaikai pradeda pasakoti apie nesamus draugus ar įvykius ar net nemirksėdami tėveliams tvirtina „man ne du, o dešimt metų ir aš moku skristi kaip supermenas“ Paprastai toks elgesys būdingesnis greičiau besivystantiems, gudručiams, nors  visų sveikų ikimokyklinukų vaizduotė yra ypač laki, o gebėjimas ją skirti nuo realybės dar neišsivystęs. Taip pat mažieji kartais negeba nuosekliai atsiminti, atpasakoti įvykių, todėl trūkstamas spragas užpildo savo fantazijomis. Taigi, 2-6m vaikas fantazuodamas išreiškia savo norus, žaidžia ar nesąmoningai siekia sau dėmesio, naudos, todėl jam prieštarauti, bausti ar moralizuoti-beprasmiška. Geriausia strategija, kai vaiko elgesys jums nepatinka, teisingai įvardinti kas iš tiesų įvyko ir kokios yra pasekmės „matau kad negaliu daugiau palikti saldainių ant stalo, dabar jie visi suvalgyti ir aš nebeturiu kuo pavaišinti močiutę“ Kartais, šio amžiaus vaikai fantazuoja ar susigalvoja sau nematomus draugus tokiu būdu kovodami su nerimu, stresu, kuriam atsirasti nebūtinai reikia gyventi asocialioje šeimoje. Jautresniam vaikui kartais pakanka pradėti lankyti darželį, sulaukti mažo broliuko ar sesutės, rečiau matytis su mama.

6-9 metų vaikiukai jau geba sąmoningai meluoti, tačiau ne visiems tai pavyksta daryti įtikinamai. Šiuo laikotarpiu melas jau turi šiokias tokias kojytes. Melo kojytes augina ne jau minėta vaiko vaizduotė, bet patirtis. Stebėdami savo tėvus, kitų žmonių santykius, vaikai jau yra patyrę kaip įvairiose situacijose melas gali būti naudingas. Mažieji žino, kad kartais melas padeda išpildyti norus, išsukti sveiką kailį, kai „prisiverdi košės“, išlikti mėgstamu ir populiariu tarp bendraamžių ar tiesiog nenuliūdinti mylimų artimųjų. Savisaugos instinkto vedinas, išsigandęs vaikas, netgi jei buvo tinkamai auklėjamas, gali pameluoti, nors vėliau greičiausiai gailėsis ar prisipažins melavęs. To niekada nedarys vaikas, auklėtas griežtomis bausmėmis ir nuolatiniais draudimais. Tuomet melas tampa savotišku protesto, keršto įrankiu skirtu apsiginti nuo per didelio spaudimo. Tiesioginius draudimus dažnai verta pakeisti teiginiais vietoj „neisi į lauką“ sakant „lauke galėsi pažaisti kai tik paruoši pamokas“.

10-13metų paaugliai nustoja atvirai kalbėtis su tėvais apie viską ir tai yra natūrali jų psichinės brandos pasekmė. Prisireikus meluoti, dažnas tai daro jau gana „profesionaliai“. Dažniausiai meluojama norint pasiteisinti, išsisukti nuo darbų ar vengiant barimo, moralizavimo. Taip pat dažnai paaugliai pameluoja draugų labui, tikėdami jog draugystė yra svarbiau už tiesą. Taigi, šiame amžiuje melo kojas patrumpinti gali leidimas paaugliui turėti savo paslapčių, kaltinimų vengimas, įvardijimas jog jums žinoma tiesa, o jos iškraipymas mažina tarpusavio pasitikėjimą, tokį būtiną, kuomet kitąkart vaikas norės elgtis laisvai ir savarankiškai.

Kas išduoda melagėlį

Net ir gana patyrusį melagėlį dažniausiai išduoda jo kūno kalba: šalin nusukamas žvilgsnis ar mirksėjimas, bandymas ranka prisidengti burną kalbant ar veido, nosies dažnas lietimas, trypčiojimas ir rankose laikomų daiktų sukiojimas, lūpų laižymas, paraudimas ir pakitusi balso intonacija, greitakalbė ar didelės pauzės, slepiamos rankos, delnai-tokie yra tipiški melavimo požymiai. Kūnas išsiduoda, nes jo šeimininkas žino, jog elgiasi netinkamai ir bijo būti sugautas meluojant. Ta baimė ir pasireiškia per įvairias kūno reakcijas.

Kaip patrumpinti melo kojas

Reaguokite susidūrus su tikru melu, parodant jog toks elgesys nepriimtinas.

Reaguokite  ne kaltinimu, pykčiu, o tiesos ir galimų elgesio pasekmių įvardijimu.

Visada atsižvelkite į situaciją ir pabandykite suprasti melo priežastis.

Nuo mažens ugdykite vaiko meilę tiesai, parodant jog tai yra pasirinkimas, kuris jei ne iš karto, tai ilgainiui apsimoka, nes sukuria patikimumo įvaizdį, būtiną draugiškiems santykiams.

Patys vertinkite ir sakykite vaikui tiesą, net jei tai jums asmeniškai nenaudinga.

Aptarkite su vaiku įvairias elgesio situacijas skiriant tyčinį, kenkiantį kitiems, savanaudį melą ir tiesos nutylėjimą siekiant apsaugoti kitą, nepakenkti, neįžeisti.

Kai vaikas išdrįsta sakyti tiesą, būtinai tuo pasidžiaukite dar prieš reikšdami nepasitenkinimą vaiko poelgiu, parodykite jog tai tiesiogiai susiję su elgesio pasekmėmis, sumažindami bausmę ir pasiūlydami kitas problemos sprendimo išeitis.

Mokykite vaiką suprasti, įvertinti kitų žmonių melavimo priežastis reklamoje, politikoje, kasdienybėje.

Mažesniam dėl populiarumo konkuruojančiam  vaikui, įvardinkite jo stipriąsias puses, pabrėždami jog kiekvienas esame kažkuo ypatingi skirtingai ir tuo galime pasidžiaugti, kai bendraamžiai giriasi savo pasiekimais.

Gryna ir paprasta tiesa yra retai kada gryna ir niekad paprasta, teigia rašytojas OskarasVaildas. Iš tiesų, pasirinkti tiesą melo kasdienybe gyvenančiame pasaulyje nėra nei lengva nei paprasta. Tam reikia daug drąsos ir vidinės stiprybės. Tėvams gi tenka svarbiausia užduotis-suteikti vaikui tvirtą vertybių pagrindą, palaikantį ir vedantį sunkiuose gyvenimo pasirinkimuose.

 

Aušra Šūmakarienė

www.kurybosterapija.lt